povinėti

povinė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. Auk vaikščioti (apie povą): Povinėjo povelė po dvarelį (d.) Vrn. Po tėvulių dvarą povas povinėjo LTR(Vlk). ║ prk. išdidžiai vaikščioti: Da jinai jauna po tėvelio dvarą povinė́ja Onš.